Istorijos

Apie motyvus karjeros siekti inžinerinės pramonės sektoriuje kalbamės su būsimu elektroniku Deivydu Salduku ir mechatronikos specialybę pasirinkusiu Drąsučiu Bitinu. Vaikinų istorija įdomi tuo, kad pirmuosius karjeros pamatus jie deda, mokydamiesi profesinėje mokykloje. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre Deivydas specialybę pasirinko, baigęs 10 klasių, ir profesijos mokosi, kartu ruošdamasis ir brandos egzaminams, o Drąsutis siekia startuoti darbo rinkoje greičiau nei jo bendraamžiai, kvalifikaciją įgydamas per dvejus metus.

 

Išties dabar inžineriniai mokslai nėra pats populiariausias pasirinkimas, tačiau rinkoje, ypač Lietuvoje, jau kelerius metus galima stebėti šios srities specialistų poreikio didėjimą. Tai, greičiausiai, lemia jau dabar vykstanti 4-oji pramonės revoliucija. Dar vienas argumentas ‒ ne viena populiari darbo sritis, kuri iki šiol buvo ant bangos, galiausiai susidūrė su specialistų pertekliumi, pavyzdžiui, teisė, vadyba ir t. t.

 

Mechatronika ‒ plati sritis: mokausi automatikos, elektronikos, metalo apdirbimo, truputį programavimo. Įdomu, todėl ir pasirinkimas yra natūralus. Domėjausi, prieš stodamas, ir supratau, kad tai sritis, kurios specialistų reikia šiandien, ir tikrai reikės ateityje. O kodėl einu prieš srovę? Nes mėgstu iššūkius ir esu pasirengęs artėjančioms naujovėms pramonėje.

 

Pasiruošimas egzaminams labai priklauso ne tik nuo mokyklos, bet ir nuo pačio mokinio noro. Technologinėje gimnazijoje dirba puikūs specialistai, kurie visada padeda, ypač jei mato, jog žmogus siekia geresnio rezultato. Reikia nepamiršti, jog tai yra mokykla, kuri jau ruošia mokinius gyvenimui, todėl suteikiama žymiai daugiau savarankiškumo ir galimybių pasireikšti pačiam. Man mano specialybė patinka, todėl jos mokytis tikrai nėra vargo, o ir pasiruošti egzaminams galima ne ką prasčiau nei gimnazijoje.

 

Įvertinau tą faktą, kad profesinėje mokykloje yra gaunama daugiau praktinių įgūdžių, o profesinė kvalifikacija yra įgyjama kur kas greičiau, tad ir karjerą galėsiu pradėti, negaišdamas laiko. Pradėjęs nuo sąlygiškai žemesnio laiptelio planuoju kilti aukštyn ir tobulintis, rinktis aukštojo mokslo studijas, jau apšilęs kojas kaip mechatronikos specialistas.

 

 

Mokykla, nesvarbu ar aukštoji, ar profesinė, ar netgi gimnazija, mano galva, yra vieta, kur žmogus turi atsiskleisti ir įgauti kiek galima daugiau įvairios patirties. Aktyvus dalyvavimas renginiuose, konkursuose ir stažuotėse ‒ pats brangiausias dalykas, kurį išsinešame iš mokyklos. Be to mokykloje esame nuolat skatinami profesiniais dalykais nuolat domėtis papildomai ir aktyviau dalyvauti pamokose. Mane asmeniškai veikti motyvuoja noras tobulėti ir pasiimti kuo daugiau patirties ir žinių.

 

Mane visada domina nauji dalykai. Mus mokytojai labai skatina. Pavyzdžiui, pneumatikos mokytojas pasiūlė išmėginti jėgas nacionaliniame mechatronikos konkurse. Daug išmokau vien per pasiruošimo laikotarpį, o ir varžybose sekėsi visai neblogai.

 

Sąžiningai mokantis profesinėje mokykloje, ypatingai kartu įgyjant profesiją ir vidurinį išsilavinimą, reikia įdėti daugiau pastangų viskam suspėti nei mokantis paprastoje gimnazijoje. Laiką planuoju, atskirdamas prioritetinius darbus nuo ne tokių skubių ir reikšmingų. Taip niekada nepraleidžiu svarbiausių darbų, o ir laisvalaikiui laiko tikrai užtenka. Laisvalaikį dažniausiai leidžiu su draugais, šeima. Mėgstu skaityti knygas bei domiuosi elektronika.

 

Žinoma, užtenka laiko tiek mokslams, tiek laisvalaikiui. Dažniausiai laisvalaikį praleidžiu sportuodamas arba leisdamas jį su draugais.

 

 

Pabaigus profesinę mokyklą planuoju derinti darbą su mokslais universitete. Susidariau įspūdį, kad Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre elektronikos ir mechatronikos studijos yra labai stiprios. Atliekami praktiniai darbai neretai yra aukštųjų mokyklų lygio, todėl tęsiant studijas toliau, manau, yra daug lengviau suprasti dėstomą medžiagą ir derinti mokymąsi su darbu.

 

Mano tikslas ‒ baigti mokslus profesinėje mokykloje su pagyrimu ir stoti į universitetą, kuriame planuoju tęsti mechatronikos studijas.

 

 

Manau, kiekvienas turėtų pasirinkti profesiją, kuri jam patiktų, tai savaime garantuoja sėkmę ir laimingesnį gyvenimą ateityje. Pasirinkti specialybę padėtų savanoriavimas ir kalbėjimas su žmonėmis, kurie dirba skirtingus dominančius darbus.

 

Dėl šio klausimo aš pats daug laiko galvojau, prieš stodamas: daug skaičiau apie pasirinktą profesiją internete ir įsitikinau jos perspektyvomis ateityje. Mano nuomone, reikia atsižvelgti, ar profesija bus paklausi ne tik tada, kai baigsi studijas, bet ir ateityje. Na, žinoma, reikia įsivertinti, ar turi pakankamai gebėjimų mokytis būtent tos srities specifinių dalykų.