Naujienos

„Ugdymo pritaikymas skirtingų poreikių asmenims, itin skirtingos mokinių galimybės, mokinių motyvacijos stoka, bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais procesas, krizinių situacijų sprendimas – visi šie kasdieniai ugdymo iššūkiai tapo vykdytų projektų, kolektyvo mokymo(si) mobilumų turiniu,“ – apie TECHIN vykdytas „Erasmus+“ ir „Nordplus“ iniciatyvas net 13-oje Europos šalių pasakojo projektų vadovė Vytautė Vasiliauskienė.

Tarptautinis kontekstas leidžia įsisavinti įtraukties koncepcijas šalių, kurios tai vykdo bemaž keturis dešimtmečius. Pavyzdžiui, Italijos ir Portugalijos švietimo sistemos principus aktualizavusi psichologė Jurgita Savickienė savo pranešime liudija: „Siekiant mokyklos bendruomenės įsitraukimo ir sėkmingos mokinių integracijos dera galvoti apie šių sąlygų išpildymą: pirmoji – įsisąmoninimas, kad įtrauktis – tai darbas su kiekvienu mokiniu klasėje, tai yra visų mokinių ugdymosi poreikių paisoma vienodai; mokytojas privalo gauti paramą ir pagalbą (pavyzdžiui, Italijoje ir Portugalijoje klasėje esantis specialiųjų poreikių mokinys turi jį lydinti mokytoją, jei reikia – komunikacijos ar kitos srities specialistą); dėmesio centre – tai, ką mokinys gali; skirtingumas – vertybė, šalia kurios nuolat reikia puoselėti pagarbą ir empatiją.“

Minėtų šalių patirtys atsispindėjo ir TECHIN bendrojo ugdymo mokytojų: Editos Šalkovskajos, Nataljos Nemovos, Oksanos Masienės – pranešimuose. „Kartais mokykloje besimokančio mokinio (ne)galia riboja norą pasiekti aukštų mokymosi pasiekimų, todėl sudėtingesniais atvejais pasirenkama meno – muzikos ar dailės – terapija, kūrybinės dirbtuvės. Mokinių darbai eksponuojami ir viešinami taip atskleidžiant jų gebėjimus, rodant pagarbą jų esamoms galioms“ – pasakojo pedagogės.

 

„Kad pasiteisintų į(si)traukimo strategijos, svarbiausia yra užmegzti santykį su mokiniais. Pagarba ir pasitikėjimu grįsti mokytojų ir mokinių santykiai padeda pamokose kurti palankią mokymui(si) aplinką ir skatina mokinius įsitraukti į organizuojamas veiklas bei ugdytis įvairias kompetencijas,“ – teigia lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Martyna Jakštienė. Pedagogė išskyrė keletą mokymo metodų, kurie jai leidžia pasiekti gilesnio mokinių įsitraukimo ir mokymosi džiaugsmo: mokymo(si) medžiagos aktualizavimas, probleminių klausimų kėlimas, universalus dizainas, debatai, integracija su vaizdo pamokomis ir kt. renginiais.

TECHIN e. mokymo specialistas Virgilijus Burokas pasidalijo IT profesijos mokytojų patirtimi projektiniams darbams vykdyti. „Jei ugdomasis projektas trunka keletą savaičių, mėnesį ar net iki pusmečio, įgalinkite technologijas, kad šios padėtų Jums ir Jūsų mokiniams planuoti projekto darbus, skirstyti atsakomybes ir užduotis, sekti progresą. Tam puikiai tinka IT kompanijose naudojamo „Jira“ įrankio galimybės,“ – rekomenduoja pedagogas. Atsakydamas į klausimą, kaip šis įrankis ir projektinių darbų metodas leidžia padidinti ne tik komandinį, bet ir individualų įsitraukimą V. Burokas akcentuoja: „Paskirstydami darbus – mokytojas ar komandos vyresnysis – turi atsižvelgti, kuris komandos narys geriausia tinka atlikti vieną ar kitą užduotį, tai yra, kur ji(s) stiprus, kaip geriausia išnaudoti mokinio potencialą. Tokiu būdu mokinys bus motyvuotas prisidėti prie bendro produkto kūrimo. Kitas labai svarbus dalykas – nepamiršti kasdien ar kiekvienos pamokos metu aptarti, ką kurdamas projektą padariau vakar, ką darysiu šiandien, su kokiais iššūkiais susiduriu, aptarti, kaip sekasi, skirtingais produkto kūrimo etapais, reflektuoti veiklą. Šis principas įpareigos kiekvieną komandos narį atsakingai žvelgti į savo užduotį, būti išklausytam ir dalytis idėjomis, gauti pagalbos iš mokytojo ar kitų mokinių.“

Indrė Širvinskaitė –  pažangos programos „Tūkstantmečio mokyklos“ įtraukiojo ugdymo srities koordinatorė – savo pranešime akcentavo iššūkius, su kuriais buvo susidurta Lietuvos savivaldybėse siekiant, pirmiausia, sukurti pažangos planus. „Sistemingai diegdami įtraukųjį ugdymą mokyklose kruopščiai planuokite: įsivertinkite unikalų mokyklos kontekstą, analizuokite turimus duomenis, atliepkite mokyklos situaciją tikslingomis veiklomis, profesinio augimo poreikiais ir infrastruktūros modernizavimo ar įsigijimo planais.“

Apie racionalius pasirinkimus diegiant įtraukųjų ugdymą kalbėjimo ir viešnia iš Trakų pedagoginės psichologinės tarnybos – šios įstaigos vadovė Ieva Jakonienė. „Mane stebina manymas, jog įsirengus mokykloje sensorinį kambarį galima kalbėti, jog štai – diegiame įtraukųjį ugdymą. Tenka konsultuoti mokyklų vadovus ir specialistus, kuriems akcentuoju būtinybę detaliai išnagrinėti mokinių poreikius ir tik tada investuoti į specializuotų aplinkų kūrimą ar įrangos pirkimą. Neretai paaiškėja, kad priemonės, leidžiančios, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimą turintiems mokiniams ar kitiems sensoriniams dirgikliams jautriems mokiniams, sukurti tinkamą mokymo(si) aplinką pakanka nebrangių ar net nemokamų sprendimų,“ – tikina specialistė.

2023 m. birželio 2 d. Vilniaus technologijų ir inžinerijos mokymo centre (TECHIN) vykusi konferencija „Įtraukties ir į(si)traukimo vizija bei praktika“, finansuojama iš „Erasmus+“ programos lėšų.