Naujienos

Memai – ir pamokose: primena apie kibernetinio saugumo pagrindus

2021 05 11

Memas – komiškas kultūrinės informacijos vienetas (paprastai nuotrauka ar piešinys su tekstu), sparčiai plintantis ir platinamas internete. Ši priemonė Vilniaus technologijų mokymo centro modulio saugus elgesys ekstremaliose situacijose mokytojos Tomos Grabauskaitės buvo pasirinkta kaip viena iš atsiskaitymo formų. „Memai mokiniams – puikiai pažįstami. Naršydami internete, jie dalijasi ironiškais aktualijas atspindinčiais paveikslėliais, o ir aš pati nevengiu užmesti akį į „9GAG“ ar kitus socialinius tinklus, kuriuose memai – dažnas turinys. Taigi kodėl neišmėginus? Juolab, kad tai – kūrybiška priemonė vizualiai mąstantiems mokiniams,“ – teigia pedagogė.

Pasirodo, memo sąvoka atsirado kur kas anksčiau nei galėtume tikėtis – 1976 metais ją išskyrė evoliucinės psichologijos tyrėjas Ričardas Dokinsas (Richard Dawkins) knygoje „Savanaudis genas“ (angl. „The Selfish Gene“), kurioje teigia, kad kultūriniai memai turi panašią funkciją kaip genai biologijoje. Pasak sociologės dr. Maryjos Šupos, memai įkūnija kultūrą, padeda adaptuotis prie skirtingų sąlygų ir padeda jai išlikti ir plisti <...>, o taip pat memai yra būdas žmonių bendruomenėms nuolat keistis kultūriniu kontekstu, jie sudaro kultūrinį kasdienybės foną.

Tokį kasdienybės foną kibernetinio saugumo temai pamėgino atsispindėti Vilniaus technologijų mokymo centro mokinys, būsimas PHP programuotojas Augustinas Juozas Čiuta. Jo paruošti memai atkreipia dėmesį į opias problemas interneto ir skaitmeninių įrankių vartojų elgesyje.


0001_vtmc1-kopija_1620717534-f1e13de448aefc6a036c156bc88661f7.png
Neatskleiskite savo asmeninių duomenų

Vietoje gimtadieninio pasveikinimo galite sulaukti nemalonios staigmenos – piktavaliai pasinaudos gautais asmeniniais duomenimis. Rekomenduojama jokiose internetinėse svetainėse ar platformose, jei tai nėra būtina, nepateikti savo asmens duomenų arba pateikti netikrus duomenis: vietoje vardo naudokite slapyvardį, vietoje nuotraukos – avatarą, vietoje asmeninio el. pašto – „šlamštpaštį“, skirtą tik tokio tipo registracijoms.




 
Nenumokite ranka į privatumo politiką

Portalo „Businessinsider“ duomenimis, 91 proc. Vartotojų, įsidiegdami programinę įrangą, sutinka su gamintojų privatumo politikos ir naudojimosi taisyklėmis šių nė neskaitę. Kompanijos renka gausybę vartotojų asmeninių duomenų pardavimo, rinkodaros tikslais ir ne tik... Pastaraisiais metais kilo ne vienas skandalas, susijęs su nekorektišku vartotojų duomenų naudojimu. 

Ypatingą dėmesį verta atkreiptį į nemokamą programinę įrangą. Dažnai, jei gaunate galimybę ka naudotis nemokamai, tai reiškia viena – sumokate savo duomenimis. Puikus to pavyzdys – socialiniai tinklai. Taip pat būtina kritiškai pažvelgti į diegiamas mobiliąsias programėles. Pavyzdžiui, dera įvertinti, ar pavėžėjo programėlei tikrai reikia turėti galimybę gauti jūsų telefone esančius kontaktus, įjungti garso įrašymą ir pan. („Yandex. Taxi“ programėlės analizė, kurią atliko Nacionalinis kibernetinio saugumo centras).

 
 

Neatskinėkite į neaiškios kilmės laiškus

El. laiškais dalis sukčių sugeba išvylioti didžiules sumas net iš respektabiliausių įmonių sąskaitų – pakanka suklastoti vadovo el. pašto adresą ir psichologiškai paveikti nuo darbų skubos įsitempusią kompanijos finansininkę. Ne mažiau populiari socialinės inžinerijos priemonė – bandymas apsimesti banko, mokesčių inspekcijos ar kitos įstaigos astovu mėginant išvylioti jautrius duomenis ar įdiegti kenkėjišką programinį kodą į jūsų kompiuterį, telefoną, kitą išmanų įrenginį. Šie bandymai yra kur kas išradingesni ir profesionalesni palyginus su Nigerijos princo laiškais...


Naudokite tik stiprius slaptažodžius

123456, lopas123, qwerty, nesakysiu, katinas... – tai tik keletas dažniausiai lietuvių naudojamų slaptažodžių, paviešintų po šiemet skandalingai nuskambėjusių kibernetinių atakų. Dar vienas puikus įrodymas, kad gebėjimo apsaugoti savo duomenis – per mažai, todėl verta prisiminti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro teikiamas rekomendacijas.