Naujienos

Konferencijoje pranešėjai apžvelgė įvairius profesinio mokymo būklės aspektus. Remtasi minėtoje apžvelgtoje nagrinėjamais demografiniais, socialiniais bei ekonominiais profesinio mokymo kontekstais. Išsamiai aptarti pokyčiai profesinio mokymo politikoje, finansavimo, mokytojų rengimo, profesinio mokymo prieinamumo, kokybės, rezultatų ir profesinio orientavimo aspektai.

 

Atkreiptas dėmesys į socialinę profesinio mokymo dimensiją, kuri, anot apžvalgos rengėjų, dažnai pamirštama, profesinį mokymą vertinant tik pagal atitiktį verslo poreikiams. Pavyzdžiui, apžvalgoje nurodoma, kad socialinė profesinio mokymo dimensiją Lietuvai yra ypač aktuali, kadangi Lietuva yra tarp ES valstybių, kuriose skurdo rizikos rodikliai vieni aukščiausių.

 

„Profesinio mokymo įstaigose mokosi 2,6 karto daugiau mokinių turinčių negalią nei aukštojo mokslo institucijose, taip pat profesinį mokymą gerokai dažniau renkasi moksleiviai iš žemas pajamas turinčių šeimų. Beveik trečdalis profesinio mokymo absolventų pakelia savo kvalifikacijos lygį, o tai sudaro tinkamas prielaidas tolimesnei karjerai“, – nurodoma apžvalgos ataskaitoje.

 

Vis dėlto konferencijos metu atkreiptas dėmesys į ir ne vieną iššūkį, su kuriuo susiduria profesinis mokymas. Kaip rašoma MOSTA pranešime spaudai, pirmiausia tai profesinio mokymo patrauklumas – lyginant su ES vidurkiu, mokinių dalis, kuri renkasi kartu su profesija įgyti ir vidurinį išsilavinimą išlieka maža. Taip pat pastebima, kad vis dar gaji nuostata, jog profesinį mokymą renkasi blogesni mokiniai. Cedefop duomenimis du trečdaliai lietuvių sutinka, kad į PM nukreipiami silpniau besimokantys, o aštuoni iš dešimties respondentų pritaria nuomonei, kad profesinis mokymas savo įvaizdžiu nusileidžia bendrajam ugdymui.

 

Apžvalgos rengėjai atkreipia dėmesį į finansinės priklausomybės nuo mokinių skaičiaus įtaką profesiniam mokymui. Taip pat pastebi, kad profesiniame mokyme pradeda mokytis vis vyresni asmenys.