Naujienos

Pedagogų (ne)atsparumas: kaip ugdyti(s) kritinį mąstymą? 

 

Viena iš mokymų lektorių – TECHIN metodininkė Toma Grabauskaitė – provokavo kolegas: „Savo pranešime neatsitiktinai pasirinkau žiniasklaidoje nuskambėjusius pavyzdžius: gėjai-kanibalai dorinio ugdymo pamokoje, anoniminis mokytoju prisistatantis asmuo uždarose grupėse, raginęs nesiskiepyti ir netestuoti vaikų dėl visuotinio sąmokslo, ir pedagogė, atėjusi su gvazdikais prie tanko Katedros aikštėje. Pastarieji atvejai išviešinti dėl drąsių mokinių, nepanorusių tokio švietimo, kolegų, pajautusių svetimą gėdą, visuomeniškų piliečių. Visi mes – mokytojai, švietimo bendruomenė – privalome suprasti, koks svarbus ir atsakingas mūsų vaidmuo ugdant kritinį mąstymą.“ 

 

Edukologė akcentavo, jog pedagogų jautrumas informacijai šiomis dienomis – itin aktualu. „Lietuvos informacinis laukas įsielektrinęs, mus krečia krizė po krizės, o tai – labai palanki dirva platinti dezinformaciją ir melagingus naratyvus, todėl medijų ir informacinis raštingumas – ir mūsų, pedagogai, mokymosi kryptis.   Tikrinti informaciją yra sunkus darbas – Eurostato duomenimis, tik 11 proc. lietuvių tai daro, nors sakosi atpažįstą dezinformaciją, visuomenės medijų raštingumas taip pat gana žemas, o medijų ir informacinio raštingumo ugdymas yra fragmentiškas.“ 

 

Pasak T. Grabauskaitės, iššūkiai – akivaizdūs, todėl švietėjo atsakomybė šiame kontekste yra privaloma. „Jei jau įsipareigojome perduoti žinią, mokyti kitus, nebūkime tingūs, kruopščiai tikrindami informaciją. Iš mano jau minėtų pavyzdžių, nuskambėjusių žiniasklaidoje, matyti, kad ir švietimo bendruomenėje sudėtinga išvengti  melagingų, manipuliatyvių naratyvų, radikalaus pažiūrų skirtumo, dėl kurių sąmokslo teorijos kartais nelieka  namų virtuvėse – nuskamba ir klasėse ar net tampa mokomuoju turiniu. Tai – pavojingas reiškinys, – įsitikinusi TECHIN metodininkė.