Naujienos

Poezija ir dailė: ieškome lyrinio subjekto

2019 12 09

2019 m. gruodžio 2 d. 11-12 klasės mokiniai su mokytoja Irena Kepaliene ir grupių kuratore Loreta Ivanoviene lankėsi MO muziejaus edukaciniame renginyje, „Ieškome lyrinio subjekto“...

Mokiniams teko patirti neįprasto šiuolaikinio poezijos pasaulio subjekto realybės išgyvenimą nerealiose formose, ieškoti nerealios, įsivaizduojamos būties įprasminimo kitose meninėse vaizdinėse instaliacijose.

Autoriai įžvelgia kelią:
Bet koks pavojus yra grėsmingas,
Bet koks pavojus yra kūrybiškumo šaltinis.
Iš praeities sunkių pastolių į kūrybiškumo platumas.


0001_img_20191202_130451_1575889878-81ab652973aad5c2bffc9c2472d66f58.jpg
Užsiėmime buvo integruojamos literatūros ir dailės temos. Ar teksto interpretacijos principai gali padėti suvokti dailės kūrinį? Šio užsiėmimo kūrėjai mano, kad taip! Juk vaizdą kuria ir eilėraštis, o paveikslo esmę galima nusakyti žodžiais. Eilėraštis ir paveikslas yra skirtingų rūšių meno kūriniai, besiskiriantys raiškos priemonėmis: eilėraštis yra verbalinis (žodžio) menas, paveikslas – vizualinis (vaizdo). Analizuodami abiejų meno rūšių kūrinius (šiuolaikinės poezijos ir moderniosios tapybos), mokiniai įvardija meninės raiškos priemones ir vartoja abiem meno sritims bendrus terminus (subjektas, metafora, spalva, forma, kompozicija, kontrastas, erdvė, laikas ir kt.). Dirbdami nedidelėse grupėse, pratybų lapuose mokiniai iš pradžių raštu apibūdina lyrinio subjekto būseną, o vėliau tarp dailės kūrinių ekspozicijoje ieško eilėraščio vizualinio atitikmens. Suradę tariasi tarpusavyje, argumentuoja savo pasirinkimą. Mokiniai greta pasirinkto dailės kūrinio kitiems užsiėmimo dalyviams surengia trumpą pristatymą, siejantį meno kūrinį ir eilėraštį, kalbėdami pagrindžia savo nuomonę ir vartoja išmoktas literatūros ir dailės sąvokas.

Netradicinė edukacija vyko naudojantis mokinio kultūros pasu. Kultūros pasas – priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas.

Laikomasi nuostatos, kad mokinių kultūrinių įpročių formavimas turi būti nuoseklus ir sisteminis, pritaikant kultūros ir meno paslaugas prie kiekvienos amžiaus grupės poreikių, žinių, galimybių priimti ir suvokti informaciją.